Esame po ta pačia gimtinės kepure
Ar galėtų taip nutikti, jog kasdien mintume kelią ir nepakeltume akių, norėdami sužinoti, ką pasakoja Lietuvos kraštovaizdis, kodėl tam tikrą vietą ženklina paminklinė lenta, ką byloja kraštą garsinanti asmenybė? Norėtųsi tikėti, kad tai nenutiks niekada. O sužinoti apie savo kraštą ir jos iškilius žmones tikrai įmanoma, jei nubraukiame laiko dulkes ir atidžiai įsižiūrime bei įsiklausome. Taigi nusikėlę į praeitį, ją tarsi prisijaukinę, ir kuriame savo tautos, jos istorijos pasakojimą. Kas gali būti smagiau už netradicinę pamoką, kai reikia išeiti iš klasės į kitas erdves? Būtent tokį tikslą ir turi jau trečią kartą skelbiamas Lituanistų sambūrio kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Lietuvių kalbos institutu, Lietuvių kalbos draugija bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija konkursas „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“. Konkurso tikslas – stiprinti mokinių kalbinę ir kultūrinę savimonę, asmeninį ryšį su lietuvių kalba, tarmėmis, skatinti domėtis savo gyvenamąja vietove, jos kalbiniu kultūriniu paveldu ir naujais reiškiniais, ugdytis kalbinį, kultūrinį sąmoningumą, autentišką raišką, mokytis tyrinėjant.
7 a klasės mokiniai išvyko pasižvalgyti po Karoliniškių apylinkes ir patyrinėti svarbių mūsų tapatybę liudijančių paminklų. Pirmasis – Kaklaraiščių tiltas. Antrasis – paminklas „Karelijos gegutė“. P.T. bei A.K. dalyvavo kūrybiniame konkurse ir kovo 1 dieną vykusiame baigiamajame renginyje. Labai džiaugiamės, kad mokinių darbas buvo Lietuvių kalbos draugijos vertintojų pastebėtas ir įvertintas.
